LTPF narys teisme laimėjo bylą dėl tarnybinės nuobaudos

LTPF sudėtyje veikiančio Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo nariui V. J. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba –  už tai, kad pareigūnas neįtraukė į žiniaraštį duomenų apie jo paties ir jam pavaldžių pareigūnų darbo laiką pavojingomis darbo sąlygomis, netinkamai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Pareigūnas kreipęsis į tarnybinių ginčų komisiją, prašydamas pripažinti, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir tarnybinės atsakomybės jam netaikyti, tačiau tarnybinių ginčų komisija prašymą atmetė. Pareigūnas su skundu kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareigūno skundą patenkino – panaikino tarnybinių ginčų komisijos sprendimą ir paskirtą tarnybinę nuobaudą,  priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą (pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą), svarbu nustatyti, kaip pareigūnas privalėjo pildyti pareigūnų žiniaraščių duomenis, kad būtų užtikrintas teisingas teisės aktų taikymas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, pripažįstama, kad ginčui aktualus atitinkamų darbo laiko apskaitos žiniaraščio dalių pildymas buvo patvirtintas netikslingai ir galbūt dėl to V. J.  (taip pat ir kiti pareigūnai) klaidingai pildė žiniaraščius ir, esant netikslingiems žymėjimams, galėjo nesuprasti, kaip ir kokiais atvejais turi būti žymimas tam tikras darbo laikas. Teismas nurodė, kad atskiro žymėjimo „darbo laikas pavojingomis sąlygomis“ kodo nebuvo, t. y. tokiam darbo laikui žymėti reikėjo interpretuoti nustatytus žymėjimo kodus.

Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai tiksliai neapibrėžiama, kaip pareigūnas turėjo konkrečiai elgtis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareigūnas veikė sąmoningai, siekdamas tikslo neįtraukti / netinkamai įtraukti darbo laiką į žiniaraščius (nepalankus neteisingas žymėjimas žiniaraščiuose buvo atliekamas ir paties pareigūno atžvilgiu). Teismas taip pat pažymėjo, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno naudai, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nors V. J. ir padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, tačiau pareigūno tyčinės kaltės formos nėra (veika pasireiškė nerūpestingumu), o kaltės laipsnis, įvertinus pastangas išsiaiškinti pildymo tvarką, nedidelis. Teismas konstatavo, kad pareigūnas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, o kilusios pasekmės yra labai nedidelės, nesukėlusios didelės žalos, ateityje taisytinos, padaryti pažeidimai yra formalūs, nes, patikslinus žiniaraščius, nebeliko jokių padarinių, pareigūnams buvo išmokėtas jiems priklausantis užmokestis.

Teismo vertinimu, nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neskiriant pareigūnui tarnybinės nuobaudos. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta ir pareigūnui taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė.

Departamentas su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka,  konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytą pareigūno pažeidimą, vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi: pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. O Departamento vertinimu, pareigūno V. J. pažeidimas, už kurį buvo paskirta tarnybinė nuobauda, neatitinka mažareikšmiškumo sąvokos.

Visgi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą apeliacine tvarka, nenustatė netinkamo įrodymų vertinimo, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad esant tokiai situacijai, kai tiksliai neapibrėžiama, kaip pareigūnas turėjo konkrečiai elgtis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareigūnas veikė sąmoningai, siekdamas tikslo neįtraukti / netinkamai įtraukti darbo laiką į žiniaraščius.

Atitinkamai buvo teisingai konstatuota ir pareigūno netyčinė kaltės forma, padarant tarnybinį nusižengimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta ir pareigūno taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad  pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti Departamento apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o Departamento apeliacinis skundas atmestas.

 

2023-01-04
LTPF informacija