Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), skubos tvarka išnagrinėjęs Vilniaus AVPK apeliacinį skundą byloje dėl kompensacijos už kelionės išlaidas mažinimo 35 procentais, kai į tarnybą ir iš jos buvo vykstama dyzeliniais automobiliais, atmetė Vilniaus AVPK apeliacinį skundą ir pareiškėjams priteisė neišmokėtą kompensacijos dalį. Tai galutinė ir neskundžiama teismo nutartis byloje, kurios nagrinėjimo metu LVAT pripažino važiavimo išlaidų mažinamą 35 procentais neteisėtu.

Tačiau LVAT, galimai įvertinęs per pastarąjį pusmetį teismą užplūdusius skundus, kuriuos teikė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nariai, minimoje nutartyje suformulavo aiškias taisykles, kaip turi būti sprendžiami paskesni ginčai dėl važiavimo išlaidų kompensavimo.

Dar vasarą LR Vidaus reikalų ministerija centrinėms vidaus reikalų įstaigoms bei profesinėms sąjungoms išplatino raštą Nr. 1D-3751, kuriame pareiškė, kad ministerija imsis veiksmų jog pareigūnų negauta kompensacijų dalis būtų išmokėta valstybės (darbdavių) be teismo, tačiau tuo metu imtis tokių veiksmų ministerijai trukdė teisinis neaiškumas. Teisinis neaiškumas pasireiškė tuo, kad LVAT, pripažindamas kompensacijos mažinimą neteisėtu, savo sprendimu galėjo nustatyti, kad pripažinta neteisėta nuostata negali būti taikoma nuo aprašo priėmimo dienos, bet to nepadarė. Todėl, anot ministerijos, pareigūnų reikalavimo teisė buvo neaiški.

LVAT pasisakydamas dėl teisinių pasekmių, pripažinus norminio administracinio akto norma neteisėta, išaiškino, kad nepaisant to, jog pripažinus teisės normą neteisėta, ji netaikoma nuo pripažinimo neteisėta dienos, tačiau yra išimtys. Teismas pabrėžė, kad pripažinus teisės normą neteisėta vienoje byloje, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir kitoje byloje, kurioje dar nėra galutinio teismo sprendimo. Negana to, LVAT nurodė, kad aptariama išimtis taikoma, pavyzdžiui, ir tiems teisiniams santykiams, kurie nuo neteisėta pripažintos normos paskelbimo dienos nėra išsisprendę galutinai. Tai reiškia, kad teisę reikalauti grąžinti neišmokėtos kompensacijos už važiavimo išlaidas dalį turi ne tik tiek pareigūnai, kurie šiuo metu bylinėjasi, bet ir kiti pareigūnai, kuriems nesuėjo senatis kelti reikalavimą dėl kompensacijos dalies grąžinimo. Teismas paaiškino, kad priešingu atveju, priimdamas sprendimu paskesnėse bylose dėl važiavimo išlaidų kompensacijos priteisimo turėtų vadovautis neteisėta teisės norma.

LVAT taip pat paneigė atsakovų argumentus dėl būtinumo ginčyti individualius sprendimus, kurie buvo priimami kas ketvirtį ir kuriuose buvo numatytos išmokėtinos kompensacijos sumos. Teismas paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjų, jog šie nuginčytų kiekvieną per ilgą laikotarpį priimtą individualų sprendimą, nes kiltų terminų praleidimo klausimas, o kreipiantis dėl kiekvieno sprendimo nuginčijimo atskirai, būtų nepaisoma proceso operatyvumo ir ekonomiškumo reikalavimų.

Taigi LVAT nutartimi pašalino visas teisines abejones ir kliūtis priimti sprendimą visiems pareigūnams išmokėti kompensacijos už važiavimo išlaidas dalį be teisminio bylinėjimosi.

Artimiausiu metu bus inicijuojamos derybos dėl geranoriško ir savalaikio pinigų pareigūnams grąžinimo.

Pareigūnus byloje nemokamai atstovavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkė Neringa Adomaitienė.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

PRANEŠIMAS

2019 m. Lapkričio 18 d.

Šiauliai

 

 

 

 

Informuojame,  kad  Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo (LUGPSS) ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas kviečiamas  2020 m. sausio 18 dieną, (šeštadienį), Susirinkimo pradžia 10⁰⁰ val.

Kartu vyks ir ŠAUGPS ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.

Susirinkimo vieta: Šiauliai, Aušros alėja 48 (ŠAUGPS būstinė)

 

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ

 

Atvykimas – registracija 9³⁰ – 10⁰⁰ val.

LUGPSS Pirmininko pranešimas

Svečių pasisakymai

Pertrauka

Finansinė ataskaita

Pirmininko rinkimai

Valdybos narių rinkimai

2020 m. veiklos planai

Diskusijos

 

 

LUGPSS valdyba

Rytoj, 11 val., savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai renkasi į mitingą Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje. Jų pagrindinis reikalavimas – užtikrinti tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo savivaldybės ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins.

Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių užprogramuoti viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.

Pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2020 m. buvo nustatyta 176 eurų bazinė alga. Tai 3 eurais daugiau nei 2019 m. Taip pat Vyriausybė įsipareigojo didinti ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą. Tai reiškia kur kas didesnes išlaidas nei dabar.

„Ugniagesiams sunku tikėti tokiais pažadais, nes 2019 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis buvo per 27 milijonus eurų, o skirta tik 24,769 milijono eurų. Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. gruodį. Minimalus 2020 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis yra per 32 milijonus eurų, o planuojama skirti tik kiek daugiau nei 27 milijonus eurų. Akivaizdu – šių metų problemos persikels ir į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją“, – teigia Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Todėl rytoj Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę savivaldybių ugniagesiai reikalaus:

1.      Tinkamu finansavimu užtikrinti, kad būtų laiku išmokėtas likęs 2019 metų atlygis.

2.      Skirti finansavimą tam, kad būtų užtikrintas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas darbo užmokestis savivaldybių ugniagesiams.

3.      Padidinti nustatytą ugniagesių skaičių komandoje, kad nesusidarytų viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų nepakanka nė vienais metais.

2019 metų lapkričio 19 dieną, 11 valandą, Vilniuje,

Vinco Kudirkos aikštėje rengiamas mitingas

 

 

UGNIAGESIUS  ATSIMINKITE
NE TIK NELAIMĖJE

 

Mitingo tikslas: priminti Lietuvos Vyriausybei, kad laikas tinkamai finansuoti savivaldybių Priešgaisrines tarnybas,

tesėti duotus politikų pažadus statutiniams ugniagesiams.

 

Kviečiame prisijungti kolegas ir nepriklausančius profesinėms sąjungoms. Laikas patiems pasirūpinti rytdiena.

 

              Lietuvos Ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas

Straipsnis www.delfi.lt

Šeštokų komandos ugniagesys Rolandas Čėpla kraunasi lagaminą ir išvyksta į Švediją dirbti statybose. Vyras neslepia, kad apsispręsti jam teko, kai prireikė nedidelės paskolos namo stogui suremontuoti, o banko darbuotojos, sužinojusios, kiek uždirba pavojingą ir svarbų darbą dirbantis ugniagesys, pradėjo juoktis.

„Kaip tik sukanka metai, kai pradėjau dirbti Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu. Važiavau į Telšius, baigiau ugniagesių kursus, o, pagal fizinio pasirengimo normatyvus, atitikau aštuoniolikmečių kategoriją. Šnekėjo, kad atlyginimai kils, o nuo liepos jie kaip tik sumažėjo. Už viršvalandžius niekas nemoka“, – pasakojo R. Čėpla.

Didžiausias gaisras, kurį jam teko gesinti, – prie Simno miestelio, Alytaus rajone, liepsnoję ežero meldai. Tuomet 4 ugniagesių mašinos dirbo 4 valandas.

Ugniagesys sakė, kad paskutinė jo alga, atskaičius mokesčius, buvo 395 eurai. Šeštokuose iš viso dirba 9 ugniagesiai – 4 pamainos po 2 ir skyrininkas. Jei kas išeina atostogų arba suserga, pasak R. Čėplos, tenka budėti po vieną, o, norint įsivaizduoti, kaip galėtų gesinti gaisrą vienui vienas ugniagesys, atvykęs tarnybiniu KAMAZ‘u į gaisrą, reikia ypatingos fantazijos. Juk miestelių ugniagesiai, būdami arčiausiai, į gaisrus atvyksta pirmieji ir tik vėliau, jei situacija rimta, siunčiama pagalba iš rajono centro.

„Vienas Šeštokų komandos narys išeina į pensiją, aš palieku darbą, tai vietoje mūsų dviejų priims į darbą tik vieną žmogų. O jau gaisrinės pastatas... Kito ūkininko tvartas geresnis“, – kalbėjo ugniagesys.

Ugniagesiai patys priskaldo malkų ir kūrena krosnį. Pasak R. Čėplos, kol ji dega, bent būna šilta. Šeštokų gaisrinės pastate nėra nei tualeto, nei dušo, o vienintelis civilizacijos požymis – šaltas vanduo, kuriuo vyrai, grįžę iš gaisro, gali virš dubens veidą nusiplauti, kad bent akys matytųsi. Bet dažniausiai tiesiog nusivalo drėgnomis servetėlėmis.

„Drabužiai seni, avalynė sena. Koviniai batai buvo kiauri, tai trejus metus pirko. Šalmą baisu užsidėti, gal kokių 50 metų senumo, specialių pirštinių nėra, kokias nusipirkom, tokias ir naudojam. Apranga tiek dešimtmečių skalbta, kad jos visos savybės pasibaigusios. Jos komplektas tik vienas, jei išskalbsi, džius 3 paras. Kai rodo reportažą iš Alytaus padangų gaisro ir matau atvažiavusius vilniečius su naujomis uniformomis, net gražu žiūrėt. O parodė lazdijokus – apdriskę, apiplyšę, šalmai kelių dešimtmečių senumo“, – neslėpė apmaudo vyras.

Tačiau ugniagesio darbą R. Čėpla palieka ne dėl darbo sąlygų, kurias, jo teigimu, budint kas trečią parą, dar įmanoma iškęsti. Už 400 eurų nesiekiančią algą net ir provincijoje pragyventi neįmanoma, o Švedijoje per valandą jis uždirbs 11 eurų. Darbas legalus, darbdavys – Marijampolės įmonė. Grįš namo tik savo ūkio laukus apsėti, nes atsisakyti ūkininkavimo neketina.

„Nuėjau į banką, nes prireikė namo stogą remontuoti. Pažiūrėjo į mano pajamas ir pradėjo juoktis. Sako, tu nepyk, kad mes iš tavęs juokiamės, tokios pajamos ir dar padidintos rizikos ugniagesio darbas. Net papildomo sveikatos draudimo nėra, dantis išsibelsi – pats kaltas“, – pasakojo ugniagesys.

Pasak R. Čėplos, dauguma miestelių ugniagesių yra priešpensinio amžiaus, nes jaunesni už tokias algas dirbti nenori.

Vieną iš paskutinių savo darbo dienų Šeštokų gaisrinėje parodęs, kokiomis sąlygomis budi miestelio ugniagesiai, vyras neslepia, kad net ir labai taupydamas, maistą, kaip ir daugelis lazdijiečių, pirkdamas Lenkijoje, pragyventi už algą per metus taip ir neišmoko, o rekordinis visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais šildo tik morališkai, bet stogo užlopyti nepadės.

Straipsnis www.valstietis.lt

Apmaudu, kad ugniagesiai rizikuoja savo gyvybėmis, jų darbo sąlygos prastos, o valstybė net neskiria pakankamai lėšų atlyginimams.

Alytuje plušantiems ugniagesiams gyventojai ir įmonės jau aukoja lėšų, gal į visuomenę reikėtų kreiptis ir savivaldybių gaisrininkams, besiruošiantiems protesto akcijoms? Pasak ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovų, jiems stinga pinigų atlyginimams. Gerovę kuriančioje valstybėje gerovė – tik išrinktiesiems, ironizuoja ugniagesiai, valdžios kabinetuose lyg išmaldos prašantys pradingusių lėšų savo varganoms algoms.

Stinga 1,5 mln. eurų

Savivaldybių ugniagesiams visai striuka. Panašu, kad valstybė juos pamiršo – jie dirba kaimiškose vietovėse, kurios, matyt, nelabai rūpi gerovės valstybę kuriančiam valdžios elitui.

Pasak ugniagesių profesinių organizacijų atstovų, dabar jiems tenka kautis dėl atlyginimų ir esą kažkur pradingusių tam skirtų lėšų. Į savivaldybių ugniagesių poreikius ir anksčiau niekas per daug nekreipė dėmesio, bet šiemet trūko jų kantrybė – gaisrininkai prakalbo apie protesto akcijas.

„Kuo toliau, tuo prasčiau. Kasmet mums neskirdavo pakankamai lėšų pagal mūsų poreikius, o šiemet situacija dar prastesnė – darbo užmokesčio lėšų deficitas buvo apie 2,3 mln. eurų. Kadangi rajonų priešgaisrinės tarnybos vertėsi, kaip išmanė, komandose budėdavo po vieną ugniagesį, lėšų trūkumas dabar mažesnis – 1,5 mln. eurų“, – aiškino Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Algis Lisauskas.

Pasak jo, savivaldybių ugniagesiai „į rankas“ gauna vidutiniškai 430–480 eurų.

Įsiskolinimai auga

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas patvirtino, kad ugniagesių atlyginimams gruodį pritrūks lėšų. Jis pridūrė, kad skolon gyventa jau ir pernai.

„Praėjusiais metais pristigome 7 tūkst. eurų, šiemet įsiskolinimai padidėjo iki 30 tūkst. eurų. Jeigu mums neskirs reikiamo finansavimo, įsiskolinimai dar didės, ir kitais metais gali būti, kad ir lapkričio atlyginimams neturėsime lėšų“, – skaičiavo jis.

S.Virbauskas aiškino, kad kasmet drastiškai sumažinama savivaldybių gaisrininkams reikiamų lėšų suma, apskaičiuojama pagal patvirtintas metodikas. Taip pat, pasak jo, neatsižvelgiama į tai, kad didinama minimali mėnesio alga. „Tam reikalingų lėšų neprideda. Kitais metais gali būti dar blogiau, kils minimalus atlyginimas ir pareiginės algos koeficientas, o pagal skirtas dotacijas matome, kad didesnio finansavimo nėra“, – apie ignoruojamus savivaldybių ugniagesius kalbėjo pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė labai remia ugniagesius. „Per 4 metus pakeitėme visas gaisrines mašinas, suremontavome komandų patalpas, ugniagesiai gerai aprengti, apauti, ir tai padaryta savivaldybės lėšomis. O mums, kaip valstybinės funkcijos vykdytojams, valstybė neužtikrina reikiamo finansavimo“, – prastą padėtį konstatavo S.Virbauskas.

Taupydami pažeidinėja saugą

Klaipėdos rajono savivaldybės gaisrininkams pavydi kolegos, kurių darbo sąlygos primena viduramžius. Dar daug kur savivaldybėse gaisrų gesinti važiuojama trisdešimties metų ir dar senesnėmis mašinomis, pastatai seniai nematė remonto.

„Gyvename Europoje, XXI amžiuje, o kai kurie pastatai, kur budi ugniagesiai, atrodo daug prasčiau už kaimuose esančius ūkinius pastatus. Dabar net minimaliems atlyginimams stinga lėšų, jau nekalbant apie materialinės bazės gerinimą. Kadangi trūksta pinigų, daug kur savivaldybėse vietoj 2 ugniagesių budima po vieną. Taip bandoma išsiversti ir sutaupyti lėšų“, – teigė Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius.

Kuriozai prasidėjo, kai ugniagesių profesinė sąjunga pabandė išsiaiškinti, kur dingo atlyginimams skirtos trūkstamos lėšos. „Kasmet savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis pateikiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, šis ginasi visa tai perdavęs Vidaus reikalų ministerijai. Susitikus su vidaus reikalų viceministru Česlovu Mulma šis dievagojosi, kad gautą lėšų poreikį perdavė Finansų ministerijai. Jos atstovas, su kuriuo kalbėjomės, tikino, kad lėšos buvo skirtos pagal poreikį. Deja, jos mūsų nepasiekė. Bandėme suvesti šių trijų institucijų atstovus, kad jie kartu paaiškintų, kur yra tie pinigai, bet nepavyko“, – apgailestavo J.Pocius.

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas tvirtino, kad ugniagesiai nenori streikuoti, nes supranta, jog gali nukentėti gyventojai. Iš pradžių atkreipti valdžios dėmesį jie bandys piketais. Jeigu nepavyks, tada galbūt ir pastreikuos.

Pirmiausia piketuos

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas A.Lisauskas susirūpinęs, kad kitais metais lėšų gali stigti dar labiau, jeigu savivaldybių ugniagesiai nebus išgirsti. Pasak jo, 2019 metams savivaldybių ugniagesiams buvo skirta beveik 24,8 mln. eurų, kitiems metams numatyta vos puse milijono eurų didesnė suma.

„Tačiau neįvertinta tai, kad pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutarta didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, ugniagesiams pareiginės algos koeficientas kyla nuo 3,38 iki 4, be to, pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų. Tam reikalingi papildomi asignavimai, bet jie nenumatyti. Pagal mūsų paskaičiavimus kitais metais trūks 8,2 mln. eurų“, – konstatavo A.Lisauskas.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovui į anekdotą panašu tai, kad valstybė nesuskaičiuoja, kiek lėšų reikia gaisrų gesinimo ir pirminių gelbėjimo darbų prieinamumui kaimiškose vietovėse užtikrinti.

„Nieko ypatingo nenorime, neprašome didinti atlyginimų, tik už darbą norime gauti ir normalių sąlygų, kad nereikėtų budėti po vieną. Taip pažeidžiama darbo sauga ir kokybė. Parašėme raštą Vyriausybei, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai. Kol kas atsakymą gavome tik iš Vyriausybės, kuri atsakė, kad išsiaiškinti dėl kitų metų finansavimo pavesta ministerijoms. O šiemet gruodį gyvensime skolon“, – šiais metais gauti trūkstamų lėšų nesitiki A.Lisauskas.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovui apmaudu, kad ugniagesiai rizikuoja savo gyvybėmis, jų darbo sąlygos prastos, o valstybė net neskiria pakankamai lėšų atlyginimams.

„Žada gerovę, bet mes jos toli gražu nejaučiame. Galime streikuoti, bet nenorime, kad nukentėtų paprasti žmonės. Piketuosime, jeigu tai nepadės, tada būsime priversti imtis teisėtų protesto priemonių“, – perspėjo A.Lisauskas.

Skirta mažiau

Česlovas Mulma, Vidaus reikalų viceministras

Lėšų poreikis priešgaisrinės apsaugos funkcijai vykdyti buvo surinktas iš savivaldybių ir 2019 metams sudarė 27,4 mln. eurų, tai buvo pateikta Finansų ministerijai. Seimui patvirtinus 2019 m. biudžetą, dotacijoms priešgaisrinei funkcijai buvo skirta 24,8 mln. eurų, t. y. 2,6 mln. eurų mažiau. Ši suma (neišskiriant darbo užmokesčio) buvo paskirstyta visoms savivaldybėms proporcingai turimų priešgaisrinių komandų skaičiui. Kiekviena savivaldybė šią sumą išskirstė savarankiškai.

Savivaldybės pačios nustato darbuotojų pareiginės algos koeficientus, jie gali skirtis kiekvienoje savivaldybėje. Nereta situacija, kai savivaldybių, turinčių vienodą priešgaisrinių komandų skaičių, darbo užmokesčio fondo dydis skirtingas, todėl atitinkamai skiriasi ir trūkstamų lėšų darbo užmokesčiui dydis.

Gana šitaip dirbti

Artūras Černiauskas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininko patarėjas

Savivaldybių ugniagesiams finansavimas nepakankamas. Iki šių metų pabaigos dar du mėnesiai, o pinigų darbo užmokesčiui trūksta. Taigi ugniagesių komandoms susitvarkyti taip, kaip reikalaujama – kad budėtų ne mažiau kaip po du žmones, vienas skyrininkas arba viršininkas būtų pakaitinis, dirbsiantis tada, kai kiti atostogauja, sudėtinga, arba tiesiai pasakius – neįmanoma.

Tai valstybės deleguotos funkcijos savivaldai, jas turi lydėti ir atitinkamas finansavimas, bet lėšų stinga. Šiemet pristigs apie 1,5 mln. eurų, kad būtų galima išmokėti darbo užmokestį. Jis nėra didelis – kiek didesnis nei minimali alga. Kai pradedi domėtis, kodėl stinga lėšų, vieni sako, kad visus pinigus davė, kiti – kad esą visus atidavė. Situacija dviprasmiška, bet faktas, kad lėšų trūksta.

Ugniagesiai, regis, nusiteikę gana ryžtingai. Niekam ne paslaptis, kad savivaldybių priešgaisrinėms komandoms finansavimo stigo ir anksčiau. Savivaldybės pačios prisidėdavo prie ugniagesių išlaikymo, kad užtikrintų komandų funkcionavimą. Buvo pažeidinėjami teisės aktai, kai ugniagesiai į gaisrus važiuodavo po vieną, jie sulaukdavo nepasitenkinimo. Visokių atvejų girdėjome, kad sudegdavo turtas, kol sureaguodavo didesnės pajėgos.

Šiemet ugniagesiai sako, kad šitaip dirbti gana. Kai kurios komandos aiškiai pasakė, kad jeigu nebus padidintas finansavimas, jie imsis teisėtų protestų.

Kitais metais situacija dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimo gali būti dar sudėtingesnė. Pagal Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytą Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kur numatyta padidinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, bus didinamas pareiginės algos bazinis dydis, koeficientai. Norint užtikrinti šios sutarties įgyvendinimą, papildomai reikia mažiausiai 6 mln. eurų. Finansų ministerija jų skyrė, bet nepakankamai. Taigi pagerėjimo kitais metais kol kas nesimato, situacija gali tik pablogėti.

Straipsnis www.skrastas.lt

Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo ga­myk­lo­je ki­lęs gais­ras ap­nuo­gi­no ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų opas. Pas­te­bė­ta, kad pir­mo­sio­mis šio gais­ro ge­si­ni­mo die­no­mis da­lis ug­nia­ge­sių dir­bo be kvė­pa­vi­mo apa­ra­tų. Kai ku­riems pri­rei­kė me­di­kų. Ne­su­sip­ra­ti­mų bū­ta ir dėl de­ga­lų, dėl gel­bė­to­jų mai­ti­ni­mo.
"Pa­dė­tis kur kas rim­tes­nė nei ke­lios de­ta­lės", – įsi­ti­ki­nęs Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kas šiau­lie­tis Al­gis Li­saus­kas. Jis ir Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Juo­zas Po­cius už­si­mi­nė apie ug­nia­ge­sių trū­ku­mą, sun­kią tar­ny­bų fi­nan­si­nę pa­dė­tį ir kai­mo gy­ven­to­jų sau­gu­mą.

Ekst­re­ma­lio­je si­tua­ci­jo­je – klaus­tu­kai

Abu pro­fe­si­nių są­jun­gų va­do­vai aky­lai se­kė įvy­kius Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nė­je UAB "Eko­lo­gis­ti­ka". Pas­te­bė­ji­mų at­si­ra­do įvai­rių. Ir be­ne pa­grin­di­nis – or­ga­ni­za­ci­niai trū­ku­mai. Vy­rai svars­to, ar­gi rei­kė­jo lauk­ti pen­kias gais­ro ge­si­ni­mo pa­ras, kad su­vok­tum, jog gais­ra­vie­tė­je bus rei­ka­lin­gas be­to­no blo­kų kar­py­tu­vas, at­ve­rian­tis priė­ji­mą prie smilks­tan­čių pa­dan­gų. Ko­dėl jo ne­bū­ta pir­mo­sio­mis pa­ro­mis, kai oro už­terš­tu­mas dar ne­bu­vo toks di­de­lis. Ko­dėl įren­gi­nys ga­ben­tas ne iš kai­my­ni­nio Vil­niaus, kur dir­bo prie griau­na­mų Prof­są­jun­gų rū­mų, o net iš už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų esan­čios Ak­me­nės?

Per­dir­bi­mo įmo­nės prii­mi­nė­ti pa­dan­gų kie­kiai. Ko­dėl ne­kont­ro­liuo­ta, re­gu­lia­riai ne­tik­rin­ta, jei pa­žei­di­mų (ir gais­rų) "Eko­lo­gis­ti­ko­je" bu­vo ir anks­čiau?

Ma­ža to, gais­ro pra­džio­je kvė­pa­vi­mo apa­ra­tus tu­rė­jo ir su­spaus­to oro ba­lio­nais nau­do­jo­si tik ar­čiau­siai gais­ro ži­di­nio dir­bę ug­nia­ge­siai. Dir­bę to­liau nuo ži­di­nio bu­vo be res­pi­ra­to­rių. Prie­žas­tis: jų nė­ra au­to­mo­bi­lių komp­lek­ta­ci­jo­je.

"Res­pi­ra­to­rių gal kur nors san­dė­liuo­se ir gu­li, bet au­to­mo­bi­liuo­se jų nė­ra – or­ga­ni­za­ci­nė pro­ble­ma vals­ty­bi­niu ly­giu", – ak­cen­ta­vo J. Po­cius.

Negana to. Gais­re tal­ki­nu­siems Va­rė­nos ug­nia­ge­siams de­ga­lų au­to­mo­bi­liui te­ko grįž­ti, nes Aly­tu­je de­ga­li­nės, su ku­ria su­da­ry­ta va­rė­niš­kių su­tar­tis, nė­ra, o įsi­pil­ti de­ga­lų ki­to­je de­ga­li­nė­je, net ir esant ekst­re­ma­liai si­tua­ci­jai, drau­džia įsta­ty­mas.

J. Po­cius įsi­ti­ki­nęs, kad Aly­tu­je gais­ras už­si­tę­sė bū­tent dėl ad­mi­nist­ra­vi­mo spra­gų, val­dy­mo apa­ra­to ne­su­ge­bė­ji­mo, ne­pa­si­ren­gi­mo tin­ka­mai ir ope­ra­ty­viai rea­guo­ti ekst­re­ma­lio­se si­tua­ci­jo­se.

"Kol vi­sa biu­rok­ra­ti­nių pro­ce­dū­rų ei­lė praei­na – vie­nas ne­tu­ri įga­lio­ji­mų, ant­ras bi­jo, tre­čiam vėl kaž­kas – pra­ran­da­ma daug lai­ko. O di­de­lės ne­lai­mės at­ve­ria opas", – pik­ti­na­si Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių pro­fsą­jun­gos va­do­vas.

Kad ir dėl gais­ra­vie­tė­je dir­bu­sių ug­nia­ge­sių mai­ti­ni­mo. Aly­taus val­džiai, pa­sak Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vo A. Li­saus­ko, te­ko pa­suk­ti gal­vas, kaip apei­ti įsta­ty­mą ir pa­mai­tin­ti gais­ra­vie­tė­je plu­šan­čius gel­bė­to­jus. Kaip pa­mai­tin­ti per­var­gu­sius žmo­nes ne ryt, po­ryt, o tuo­jau pat, jei rei­kia skelb­ti kon­kur­są, at­lik­ti ki­tus for­ma­lu­mus, su­dė­ti pa­ra­šus ir t.t.?

" Rei­kia nu­lenk­ti gal­vas prieš ug­nia­ge­sius, ku­rie šia­me gais­re dar­bą at­li­ko mak­si­ma­liai ge­rai", – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Lais­vi – 500 eta­tų

Po gais­ro ke­tu­ri ug­nia­ge­siai at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je dėl per­var­gi­mo. Pir­mą rei­tin­gų len­te­lės po­zi­ci­ją uži­man­tys gel­bė­to­jai, anot A. Li­saus­ko, grei­čiau­siai užim­tų pa­sku­ti­nę vie­tą len­te­lė­je, ku­rio­je bū­tų rei­tin­guo­ja­mas vals­ty­bės po­žiū­ris į juos.

"Vy­rai dir­ba ty­liai. Ty­liai dir­ba po vie­ną vie­to­je dvie­jų. Ty­liai at­lie­ka už­duo­tis, ku­rias ne­re­tai po­pie­ri­nis įsta­ty­mas drau­džia, o žmo­giš­ka­sis ne­lei­džia ne­bėg­ti į pa­gal­bą žmo­gui ri­zi­kuo­jant sa­vi­mi", – sa­ko A. Li­saus­kas.

Lie­tu­vo­je ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta ug­nia­ge­sių – šian­dien lais­vi apie 500 eta­tų. Ir trūks­ta ne to­dėl, kad ne­bū­tų no­rin­čių­jų, o to­dėl, kad vals­ty­bė tie­siog neiš­ga­lė­tų vi­sų iš­lai­ky­ti. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to va­do­vas Sau­lius Grei­čius lyg ir pa­ren­gė pla­ną ruoš­ti nau­jus ug­nia­ge­sius, bet tam, paaiš­kė­jo, ne­pa­si­ren­gu­sios mo­kyk­los.

Ug­nia­ge­siai su­ma­žin­to­mis pa­jė­go­mis – pa­mai­no­je vie­to­je de­vy­nių – tik pen­ki ar­ba še­ši. Į gais­rų ge­si­ni­mo ope­ra­ci­jas daž­niau­siai iš­va­žiuo­ja ne pil­nu eki­pa­žu.

Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nė­je gel­bė­ji­mo val­dy­bo­je si­tua­ci­ja pa­na­ši – lais­vos per 30 dar­bo vie­tų. Dau­giau­sia Jo­niš­kio ra­jo­ne – trūks­ta aš­tuo­nių ug­nia­ge­sių, Rad­vi­liš­ky­je – pen­kių.

Prob­le­ma ir dar­buo­to­jų am­žius. Šie­met Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nę pri­va­lo­mą­ja tvar­ka te­ko pa­lik­ti pen­kiems 55 me­tų su­lau­ku­siems ug­nia­ge­siams: su­ka­ko, ir vi­so ge­ro. Iš­ly­gų lik­ti tar­ny­bo­je pa­ty­ru­siems spe­cia­lis­tams įsta­ty­me ne­nu­ma­ty­ta. Ir be išei­ti­nių iš­mo­kų.

"Apie ko­kį vals­ty­bės po­žiū­rį kal­bė­ti, jei ug­nia­ge­sys iš­dir­bęs ne vie­ną de­šim­tį me­tų ir čia ga­di­nęs svei­ka­tą išei­na į gat­vę be eu­ro ki­še­nė­je", – sa­ko J. Po­cius. Jo pa­ties už­dirb­ta ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo pen­si­ja – vos 140 eu­rų.

Skur­do pa­vyz­džiai

Sklan­dų gel­bė­to­jų dar­bą pa­ra­ly­žiuo­ja ne vien nuo­la­ti­nis pi­ni­gų sty­gius.

"Už­mes­ki­te akį į Šiau­liuo­se, Pra­mo­nės gat­vė­je esan­tį "Re­nault" cent­rą. Ten nuo ge­gu­žės sto­vi iš Rad­vi­liš­kio at­va­ry­tas pa­grin­di­nis tar­ny­bos gais­ri­nis au­to­mo­bi­lis – iki šiol ne­su­ge­ba­ma suor­ga­ni­zuo­ti vie­šo­jo pir­ki­mo re­mon­tui. At­sa­ky­mas – nė­ra pi­ni­gų. Tai koks Vy­riau­sy­bės po­žiū­ris? To­kia ma­ši­na tiek lai­ko – ne­funk­cio­nuo­ja!", – ap­mau­do ne­sle­pia A. Li­saus­kas.

Ki­tas pa­vyz­dys. Jo­niš­kio tar­ny­bos au­to­mo­bi­liui "Mer­ce­des" nu­lei­do pa­dan­gą. Pa­tys ug­nia­ge­siai jos re­mon­tuo­ti ne­ga­li – ne­tu­ri spe­cia­lios įran­gos, o ser­vi­sai į smul­kius vie­šuo­sius pir­ki­mus nei­na: pro­ce­dū­ra il­ga, o nau­dos ma­žai. Kas be­li­ko jo­niš­kie­čiams? Pas­ta­tė į pa­tvo­rį, o pa­tys gais­rų ge­sin­ti va­žiuo­ja su se­nu­tė­liu "zi­lu".

"Zi­lai" da­bar vėl su­grįž­ta. Tu­rė­jo Šiau­liai dve­jas aukš­tu­mi­nes ko­pė­čias, da­bar tu­ri tik vie­nas. Nes ki­tas te­ko grą­žin­ti nuo­mo­to­jui dėl pa­žeis­tos vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ros. Te­ko iš Rad­vi­liš­kio par­si­va­ry­ti se­nu­tė­lį " zi­lą" su ko­pė­čio­mis", – ab­sur­do fak­tus var­di­na J. Po­cius.

Kel­mės prieš­gais­ri­nė aukš­tu­mi­nių ko­pė­čių iš­vis ne­tu­ri.

"Nors de­gant Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­nui, vi­si aukš­tuo­se po­stuo­se sė­din­tys po­li­ti­kai: P. Gra­žu­lis, L. Grau­ži­nie­nė ir ki­ti į krū­ti­nę mu­šė­si, kad Kel­mė ko­pė­čias tik­rai tu­rės. Pa­po­li­ti­ka­vo, pa­šne­kė­jo ir nuė­jo", – sa­ko pro­fsą­jun­gos ly­de­ris.

Prof­są­jun­gų va­do­vams dras­ko akis tai, kad po­li­ti­kai ga­li nau­do­tis au­to­mo­bi­liais, įsi­gy­da­mi juos iš­si­per­kant, ta­čiau gais­ri­nei tech­ni­kai įsi­gy­ti drau­džia­ma. Net­gi tų pa­čių ko­pė­čių įsi­gy­ti už jas iš­si­mo­kant ne­bū­tų ga­li­ma?

Kaip lai­ko­si sa­vi­val­dy­bių ug­nia­ge­siai? Tech­ni­ka – vien 25–30 me­tų au­to­mo­bi­liai, sa­vo­mis ran­ko­mis re­mon­tuo­ja­mos pa­tal­pos ir ne­si­bai­gian­tis lė­šų tau­py­mas.

Vy­riau­sy­bė, A. Li­saus­ko žo­džiais, įpra­to ne­sta­tu­ti­niams ug­nia­ge­siams nu­mes­ti pi­ni­gų sa­vo nuo­žiū­ra, o pa­skui jau vers­kis kaip no­ri. Tai­gi ug­nia­ge­siai ir ver­čia­si – į gais­ro vie­tą va­žiuo­ja ne dvie­se, kaip nu­ma­to įsta­ty­mas, o po vie­ną, nes pa­mai­no­je dirb­ti dviems yra tie­siog per bran­gu. Nuo­lat pa­žei­di­nė­ja­ma dar­bo sau­ga. Ne­duok, Die­ve, įvyk­tų ne­lai­mė, lik­tų kal­tas pa­ts dar­bo sau­gos tai­syk­lių ne­si­lai­kęs ug­nia­ge­sys.

"Štai at­va­žiuo­ja į gais­rą vie­nas... Jam rei­kia įjung­ti siurb­lį, pa­duo­ti van­de­nį. Pa­duo­da van­de­nį – žar­na laks­to į vi­sas ša­lis, nė­ra, kas pa­lai­kys. Rei­kia ko­pė­čių. Vie­nas jų ne­pas­ta­tys", – gel­bė­to­jų kas­die­ny­bės de­ta­les var­di­ja A. Li­saus­kas.

Sa­vi­val­dy­bės ug­nia­ge­sys, jo žo­džiais, at­lie­ka dau­gų dau­giau­siai tik van­den­ve­žio funk­ci­ją.

Sunk­me­tis tę­sia­si

Ki­ti me­tai, anot abie­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų ly­de­rių, di­džiau­sią Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą tu­rin­tiems ug­nia­ge­siams ga­li bū­ti dar sun­kes­ni. Pa­sak pa­šne­ko­vų, ruo­šia­ma­si jau da­bar sta­tu­ti­nių ug­nia­ge­sių ne­be­ver­tin­ti už dar­bo pa­sie­ki­mus.

Sun­kes­nė pa­dė­tis 51 ša­lies Sa­vi­val­dy­bių ug­nia­ge­sių tar­ny­bo­je – pa­gal nu­ma­to­mą ki­tų me­tų biu­dže­tą pi­ni­gų jiems, pa­ly­gin­ti su šiais me­tais, su­ma­žės dar 17,2 pro­cen­to, nuo 30 mi­li­jo­nų 528 tūks­tan­čių eu­rų iki 25 mi­li­jo­nų 251 tūks­tan­čio, kiek­vie­nai iš 279 ša­ly­je esan­čių ko­man­dų pa­da­li­jant vi­du­ti­niš­kai po 88 tūks­tan­čius eu­rų – pi­ni­gai vi­soms reik­mėms.

Mi­ni­ma­liam vie­tos ug­nia­ge­sių iš­gy­ve­ni­mui, anot A. Li­saus­ko, rei­kė­tų bent 95 tūks­tan­čių.

Dėl su­ma­žin­to biu­dže­to ga­li tek­ti pa­nai­kin­ti dar ke­le­tą eta­tų. Pi­ni­gų – apie sep­ty­nių tūks­tan­čių eu­rų – kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bių ko­man­dai trūks­ta jau ir šiais me­tais. Jei bai­gian­tis me­tams ug­nia­ge­siams ne­bus iš­mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mai, vy­rai ke­ti­na išei­ti į gat­ves pro­tes­tuo­ti.

A. Li­saus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Sa­vi­val­dy­bių tar­ny­bų laips­niš­kas nai­ki­ni­mas – la­bai pa­vo­jin­gas pro­ce­sas. Juk kaž­ka­da tos tar­ny­bos ir bu­vo su­kur­tos tam, kad, iš­ti­kus ne­lai­mei, sku­bė­tų į la­biau­siai nu­to­lu­sias, ato­kiau­sias vie­to­ves ir ap­sau­go­tų gy­ven­to­jus bei jų tur­tą.

A. Li­saus­kas svars­to, kad sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos gel­bė­to­jams ga­lė­tų pa­dė­ti, da­ly­vau­da­mos eu­ro­pi­niuo­se pro­jek­tuo­se. Ta­čiau to­kių ini­cia­ty­vų nė­ra.

"Vi­suo­me­nes sau­gu­mas, de­ja, jau vir­pa. Jis la­bai že­mo ly­gio. Štai Aly­tu­je gran­dio­zi­nis gais­ras, su­telk­tos di­džiu­lės gel­bė­to­jų pa­jė­gos, val­di­nin­kai laks­to ban­dy­da­mi kaž­ką ras­ti, sun­kiai val­do si­tua­ci­ją, žmo­nės nuo­di­ja­mi. O jei di­de­lis gaisr­as tuo pa­čiu me­tu ir Jo­na­vo­je, ir Rad­vi­liš­ky­je...", – svarsto J. Po­cius.

Ka­tast­ro­fa – kol biu­rok­ra­ti­nis apa­ra­tas iš­ju­dė­tų, kol for­ma­lu­mai bū­tų su­tvar­ky­ti.

Savivaldybėse dirbančių ugniagesių gelbėtojų situacija siaubinga. Gaunamo finansavimo ir taip vargiai užtenka gaisrinių funkcijoms atlikti, o šiemet apskritai kažkur išgaravo dalis jiems iš biudžeto skirtų lėšų. Jei finansinės bėdos nebus sprendžiamos, ugniagesiai gelbėtojai žada protestus visoje Lietuvoje.

 

„Vien šiems metams užbaigti savivaldybių ugniagesiams trūksta 1,5 mln. eurų, o, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos žiniomis, kiti metai bus dar finansiškai sunkesni. Lėšų stygius skaudžiai jaučiamas visose šalies savivaldybėse. Padėtis tikrai pavojinga“, – sako Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius.

 

Kaip paaiškina Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Algis Lisauskas, dabartinė ugniagesių finansavimo situacija tragikomiška: „Jau kuris laikas vaikštome kryžiaus kelius tarp Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Seimo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, taip ir negaudami aiškaus atsakymo, kas nutiko su žadėtomis lėšomis. Aiškinama, kad Finansų ministerija paskyrė tiek lėšų, kiek prašyta pagal pateiktą minimalų lėšų poreikį, bet savivaldybių šie pinigai nepasiekė. Kur jie dingo?“

 

Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų viršininkai ir profesinės sąjungos įtaria, kad galimai dalis lėšų panaudota kitoms reikmėms. Savivaldybėse neretai dirba nepakankamai žmonių, aprūpinimas įranga ir ekipuote nepakankamas, ugniagesių automobilių amžius daug kur siekia keletą dešimtmečių, o ir pačius pastatus reikia kartas nuo karto remontuoti – tai tik keletas aštriausių problemų.

 

Pasak LTPF patarėjo Artūro Černiausko, kadangi valstybė delegavo šias funkcijas savivaldybėms, vadinasi, ji ir privalo pasirūpinti tinkamu aprūpinimu, jog būtų įmanoma tas funkcijas atlikti. Deja, kartais nutinka taip, kad funkcija deleguojama, o reikiamų lėšų pakankamai neskiriama ir norima, kad prisidėtų savivaldybės. Šioje vietoje ir kyla problemos – pinigų nepakankama. Tiesa ta, kad nemažai savivaldybių vietinei valdžiai tai per daug nerūpi. Iš to seka, kad rizika tiek gyventojams, tiek patiems ugniagesiams gelbėtojams vis didėja. Jau matome negatyvių tokios neatsakingos praktikos pavyzdžių. „Gautų lėšų dažniausiai pakanka tik ugniagesių atlyginimams. Skiriant lėšas menkai atsižvelgiama į pastatų būklę, technikos poreikį ir kita, nors viskas sensta“,  – prideda A. Černiauskas.

 

„Reglamentuojama, kad punkte turėtų dirbti po aštuonis ugniagesius gelbėtojus ir vienas skydininkas, o budėti bent du ugniagesiai. Tikroji padėtis ta, kad žmonių trūksta ir į gaisrus dažnai važiuoja vos vienas ugniagesys (nors pagal taisykles net iš garažo vienas negalėtų išvažiuoti). Kitaip tiesiog neina – net gerai besitvarkančiose savivaldybėse žmonės priversti pažeidinėti saugumo taisykles, nes alternatyvų nėra. Dirbti viršvalandžius taip pat nenorima leisti, nes tai reiškia didesnį apmokėjimą, o, kai lėšų ir taip trūksta, renkamasi verstis su tuo, ką turima. Nors ir rizikuojant. Be to, ugniagesiai ir serga, ir atostogauja“, – pabrėžia J. Pocius.

 

Jis pamini, kad jau yra blogai pasibaigusių atvejų, pavyzdžiui, kai, į iškvietimą atvežiavus tik vienam ugniagesiui, sudegė visa sodyba. Vienam žmogui atstoti komandą ir vien jau susitvarkyti su technine puse yra be galo sudėtinga. „Taip kris pasitikėjimas ugniagesiais ir įdomu, kas atlygins žalą nukentėjusiems, jei šie ims kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo panašiose situacijose? Iš biudžeto, taigi, mokesčių mokėtojai? Kažin ar toks „taupymas“ nekainuos kur kas daugiau“, – ironizuoja jis.

 

Kol kas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija bando problemas spręsti dialogu ir, susitikus su visomis pusėmis, t. y. Finansų, Vidaus reikalų ministerijų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aukšto lygio atstovais, išsiaiškinti, kur pradingo skirtos lėšos ir ką galima padaryti dėl trūkstamo papildomo finansavimo. „Jei dialogas nepadės, būsime priversti imtis teisėtų protesto priemonių, kad atkreiptume visuomenės dėmesį į susidariusią pavojingą situaciją. Gal ugniagesiai ir yra didvyriai, bet vis tik ne supermenai“, – sako A.Lisauskas.

 

A. Černiauskas prideda, kad LTPF kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją su siūlymais dėl reglamentavimo pataisų. „Jei ugniagesių nuolat stinga, bet taip pat vengiama leisti dirbti viršvalandžius, būtų racionalu, jei gaisrinių komandose būtų įvesta 9,5 etato (arba vienas ugniagesys „tektų“ dviem komandoms). Valstybei norint taupyti, papildomo pusės etato įsteigimas kainuotų pigiau nei pusantrinis viršvalandžių apmokėjimas. Juk vis tiek visiems aišku, kad komandose turi būti daugiau ugniagesių gelbėtojų ir anksčiau ar vėliau prireiks spręsti šią problemą. Ir geriau būtų anksčiau, kol tai dar nekainavo žmonių gyvybių“, – vieną pagrindinių siūlymų politikams pamini jis.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau LUGPSS) yra vienas iš didžiausių ugniagesių profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje, kuris vienija ir savivaldybių ugniagesius.

Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos buvo įkurtos tam, kad užtikrintų gaisrų gesinimo ir pirminių gelbėjimo darbų prieinamumą atokiausiose Lietuvos vietose, nutolusiose nuo didžiųjų miestų ir savivaldybių centrų.

 Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu yra priskirtos valstybės priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sistemai. Priešgaisrinės saugos funkcija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra viena iš valstybės savivaldybėms perduotų (valstybinių) funkcijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto asignavimų (dotacijų savivaldybių biudžetams). Be valstybės skiriamų dotacijų, savivaldybės kasmet savo lėšomis papildomai prisideda prie priešgaisrinės saugos funkcijos finansavimo, skirdamos tam bendrai apie 1,5-2 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie 50 procentų visu šalies gaisrų bei atliekant apie 30 procentų gelbėjimo darbų, t.y. 11000-13000 išvykimų per metus. Dažnu atveju kaimo ir kitose atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą ir pradeda gaisro plitimo stabdymo, nelaimės likvidavimo, pirminius gelbėjimo darbus, kol laukiama atvykstant valstybinių priešgaisrinių pajėgų.

Šiuo metu  tarpinstituciniu lygmeniu svarstomas 2020 metų valstybės biudžeto projektas. Šiame projekte numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių priešgaisrinės funkcijos vykdymui. Biudžete nesuplanuotos lėšos 2019-07-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės su Nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis sudarytoje 2020 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytam darbo užmokesčio didėjimui.

2020 metų  Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatomas pareiginės algos bazinis dydis 2020 metams — 176 eurai. Šis dydis yra 3 eurais didesnis lyginant su nustatytu 2019 metais. 2020 Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, Vyriausybė įsipareigoja kartu su Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybès biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, pateikti įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu Lietuvos Respublikos Seimui, tame tarpe dél ugniagesių pareiginės algos koeficiento didinimo nuo šiuo metu esamo 3,38 iki 4. Bendras papildomas lėšų poreikis savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui pagal 2020 Nacionalinę kolektyvinę sutartį būtų apie 3,7 mln. eurų.

Papildomai pažymėtina, kad esama aukščiausiųjų valstybės institucijų teisės aktais nustatyta savivaldybių ugniagesių komandų struktūra užprogramuoja neišvengiamą viršvalandinį darbą ugniagesiams, kuris taip pat turi būti teisingai apmokamas skiriant savivaldybėms iš valstybės biudžeto tam tikslui papildomas lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priede „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ įtvirtintas reikalavimas kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesius, dirbančius keturiomis pamainomis. Vidaus reikalų ministro 2006-06-09 įsakymu Nr. 1V-218 patvirtinta Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika (šios metodikos  9 punktas) nenumato galimybės turėti daugiau kaip 1 skyrininko ir 8 ugniagesių etatų kiekvienoje savivaldybės ugniagesių komandoje. Tokia budinčios pamainos sudėtis sąlygoja būtinuosius viršvalandinius darbus, kiekvienam ugniagesiui vidutiniškai per mėnesį dirbant 15,7 valandų viršvalandžių. Viršvalandiniams darbams atlyginti Savivaldybėms jau daug metų neskiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto, analogiškas lėšų deficitas planuojamas ir rengiamame 2020 metų valstybės biudžete.

LUGPSS duomenimis ir ankstesniais metais savivaldybėms buvo skiriama nepakankama valstybės dotacijų suma. Vien tik 2019 metu deficitas darbo užmokesčiui buvo apie 2,3 mln. eurų. Norint panaikinti susidariusius įsiskolinimus, teisingai apmokėti už susidariusius viršvalandžius ir pilnai sukomplektuoti savivaldybių ugniagesių butina padidinti finansavimą bent 6 mln. eurų.

Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perduota valstybinė priešgaisrinės saugos funkcija yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybė, didindama pareiginės algos bazinį dydį ir koeficientą privalo numatyti savo biudžete ir skirti savivaldybėms pakankamą dotacijų sumą padidinto darbo užmokesčio išmokėjimui nes, priešingu atveju bus pažeisti pamatiniai konstituciniai teisinės valstybės, socialinių garantijų ir teisingo apmokėjimo už darbą principai.

Savivaldybės ugniagesių gelbėtojų komandos, negaudamos joms priklausančio finansavimo, pasiryžusios imtis teisėtų protesto formų, kad atkreiptų LR Vyriausybės dėmesį į susidariusią padėtį